Gruntas, mulčias ar akmenukų skalda
Gruntas, mulčias, akmenukų skalda – pliusai ir minusai
Pagrindinė taisyklė, kad augalas augtų sėkmingai ir atrodytų gražiai – jis neturi augti žolėje. Viskas labai logiška: juk nesėjate daržovių sėklų teisiai į pievą, o jei ir pabandytumėte, tai tikrai nesitikėtumėte jokio derliaus. Tik kažkodėl neretas įsivaizduoja, kad dekoratyvinį augalą įgrūdus į mažą duobutę pievos viduryje, jis augs sėkmingai, greitai ir gražiai. Tikrai ne.
Pirma ir paprasčiausia bėda – augalui teks nuolat konkuruoti su jį užgožti bandančia žole.
Antra bėda – neretai pievoje augantį augalą patys sodintojai vėliau nuolat pažeidžia žoliapjove ar nepastebi ir visai nupjauna. Trečia bėda – tai tiesiog nebus taip estetiška, kaip augalas, augantis išpurentoje dirvoje, apmulčiuotas žieve ar akmenėliais. Tas pats principas galioja ir pavieniams augalams, ir augalų grupėms.
Jei augalas su kamienu ir laja – nuravėtas plotelis po juo turėtų būti bent toks, kokio pločio laja. Jei tai krūmas, ar šliaužiantis augalas, aplink jį nuravėti reikėtų tiek, kad aplink augalą stumdami žoliapjovę jo nekliudytumėte.
Augalų grupės vientisame grunte taip pat atrodo gražiau, nei su siaurais žolės intarpais.
Anksčiau bene vienintelis variantas buvo nuravėta dirva arba kiliminių gėlių paklotė, o dabar vis dažniau stengiamasi sumažinti priežiūros darbų kiekį, taupyti laiką ir pagerinti vaizdą mulčiu arba skalda. Kaip įsirengti? Ką pasirinkti?
Mulčio ar akmenėlių dangos įrengimas
Kaip jau minėta, mulčias ar akmenėliai ne tik puošia, bet ir sumažina kovą su piktžolėmis. Abiems funkcijoms būtinas tinkamas dangos įrengimas. Pirma reikėtų nuimti bent 3 cm dirvožemio ir patiesti geotekstilę arba kuo storesnę agroplėvelę. Ją pritvirtinti galima prismeigiant tvirta viela. Plėvelė neleis išdygti piktžolėms, o mulčiui ir akmenėliams maišytis su žemėmis. Jokiu būdu negalima tiesti polietileno dangos, nes ji nepraleidžia drėgmės, neleidžia žemei kvėpuoti, o tai pakenks mulčiuojamiems augalams.
Antras svarbus įrengimo etapas – atskirti veją nuo mulčio ar skaldos. Tam galima naudoti specialius plastikinius bortus, trinkeles, akmenis ir t.t. Tačiau reikėtų įvertinti, kas patogiausia ir mažiausiai kliudo pjauti veją. Taip pat galima atskirti ir skirtingų spalvų mulčią ar akmenėlius, įterpti nedegtos žemės plotus, kuriuose sodinsite gėles ir pan.
Paruošus pakraščius ir užtiesus plėvelė jau belieka kelių centimetrų sluoksniu užpilti mulčią arba akmenėlius. Tiesa, reikėtų pasilikti šiokias tokias atsargas, nes laikui bėgant tiek mulčias, tiek akmenėliai pasmunka, dalis vis tik išsinešioja, tad gali tekti užpilti dar.
Tiek mulčio, tiek akmenėlių skaldos reikėtų vengti tose vietose, kur rudenį prikrenta lapų. Tiesiog nėra kaip juos iš tokios dangos išrinkti.
Kas geriau?
Mulčias – natūrali, lengva danga, todėl augalams ji naudingesnė. Šiek tiek ir pigesnė. Tačiau reikia nepamiršti, kad per kelis metus ji bluks, pus ir teks papildyti ar keisti. Kitas dalykas, kad vasarą išdžiūvusį mulčią smarkiai nešioja vėjas. Bent jau yra teigiančiųjų tai.
Akmenėlių danga ilgaamžiškesnė, tačiau greičiausiai ir įrengti ją atsieina brangiau. Be to mažuose ploteliuose reikėtų vengti per stambių akmenėlių, nes optiškai atrodo nedailiai, per grubiai.