Organinės trąšos

Augalų tręšimui yra naudojamos įvairiausios trąšos, tačiau svarbiausios ir vertingiausios iš jų – mėšlas, kuris ruošiamas ūkiuose, laikant gyvulius, paukščius. Mėšlas – grynos gyvūnų išmatos arba jų mišinys su kraiku. Tai viena svarbiausių organinių trąšų, kurios vertė buvo žinoma Babilonijoje. Priklausomai nuo jame esančių sausų medžiagų (tarp jų kraiko) kiekio, mėšlas gali būti skystas, pusiau skystas ar tirštas. Pastarasis yra pats geriausias ir tinkamiausias tręšti bei mažiausiai teršiantis aplinką.

Verta priminti, kad mėšlas iš esmės nėra gyvulių pagaminamas, o tik yra panaudoto pašaro ir pieno (mėsos) produkcijos liekana. Mėšlas, priklausomai nuo gyvulių laikymo technologijos bei tvartų įrengimo, būna kraikinis ir bekraikinis. Kraikiniame mėšle sausų medžiagų būna vidutiniškai 17-27%, bekraikiame – 10-11%.

Nustatyta, kad galvijų mėšlo tonoje sausų medžiagų yra apie 20 kg azoto (N), 8-10 kg fosforo (P2O5), 24-28 kg kalio (K2O), 28 kg kalcio (CaO), 6 kg magnio (MgO), 4 kg sieros (SO3), 20-40 g boro (B), 1200-400 g mangano (MnO), 20-30 vario (Cu), 125-1-200 g cinko (Zn), 2-3 g kobalto (Co) ir 2-2,5 g molibdeno (Mo).

Tręšiant dirvą mėšlu labai pagerėja dirvos struktūra, ji praturtinama mikroorganizmais ir maisto medžiagomis, tuo skatinamas humuso susidaryms. Mėšle esančių maisto medžiagų kiekis ir santykis priklauso nuo jo rūšies, kraiko kiekio ir kt. Kai kurios mėšlo rūšys (pvz., paukščių mėšlas, mėšlo mišinys su sutirštėjusiomis srutomis) turi labai daug azoto junginių.

„KOVAS“ UAB parduotuvėje Trakuose siūlome keletą populiariausių organinių trašų rūšių. Paspaudę žemiau pateiktas nuorodas galite pasiskaityti apie kiekvieną iš jų detaliau.